- priešgalis
- príešgalis sm. (1) NdŽ; M priešgalỹs (3a) 1. (ratų, rogių) pirmagalys: Gana gili pailga kalamaška su trimis laisvai kilnojamomis lentutėmis, permestomis skersai likusį priešgalio ilgį LzP. Paskui surišdo raguičių príešgalį, kaktas Žrm. Vežimo priešgalỹ sėdi ir juokias Žrm. 2. priekinė dalis, priekis: Jis (aitvaras) turėjo vyro storumą, buvo apvalus priešgalis, kokį sieksnį ilgas, labai tamsiai žalias LTsIV533.
Dictionary of the Lithuanian Language.